Jubiliatas Artūras Poviliūnas su garbingais svečiais. Lietuvos sporto muziejus. Kaune, 2026 m. rugpjūčio 14 d. Aurimo Barkausko nuotrauka.

2026 m. rugpjūčio 14 d. Kaune, Lietuvos sporto muziejuje, surengtas ilgamečio Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidento dr. Artūro Poviliūno 75-mečiui skirtos parodos atidarymas. Į iškilmingą renginį susirinko gausus būrys Lietuvos sporto bendruomenės atstovų, olimpiečių, trenerių, sporto organizatorių, politikų, jubiliato kolegų, draugų ir bičiulių. Renginyje dalyvavo ir Kultūrizmo akademijos prezidentas Remigijus Bimba.

Artūras Poviliūnas – viena svarbiausių atkurtos Lietuvos olimpinio judėjimo asmenybių. 1988 m. jis vadovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupei, o tų pačių metų gruodžio 11 d. buvo išrinktas atkurtos organizacijos prezidentu. Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui A. Poviliūnas vadovavo iki 2012 m., o nuo 2012 m. yra jo garbės prezidentas. 
A. Poviliūno vadovavimo laikotarpiu Lietuva sugrįžo į tarptautinį olimpinį judėjimą, o mūsų šalies sportininkai po ilgų okupacijos dešimtmečių vėl dalyvavo olimpinėse žaidynėse atstovaudami nepriklausomai Lietuvos valstybei.

35 metai nuo istorinio susitikimo su Benu Weideriu
Kultūrizmo akademijai A. Poviliūno jubiliejus turi ir dar vieną ypatingą istorinę prasmę. 2026 m. sukanka 35 metai nuo vieno reikšmingiausių įvykių Lietuvos kultūrizmo tarptautinių ryšių istorijoje – IFBB prezidento Beno Weiderio vizito į Lietuvą.
Benas Weideris Vilniuje lankėsi 1991 m. kovo 29–31 dienomis. 1991 m. kovo 30 d. įvyko istorinis jo susitikimas su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku Vytautu Landsbergiu ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu Artūru Poviliūnu.
Istorinėje fotografijoje įamžinti Lietuvos kultūristų organizacijos vadovas Romanas Kalinauskas, Vytautas Landsbergis, Benas Weideris, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka ir Artūras Poviliūnas.
B. Weiderio atvykimas turėjo išskirtinę reikšmę. Tai buvo pirmasis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tarptautinės sporto organizacijos vadovo vizitas mūsų šalyje. Tuo metu Lietuva dar kovojo dėl visaverčio sugrįžimo į tarptautinę sporto bendruomenę, todėl tokio masto sporto vadovo vizitas buvo ir svarbus tarptautinio palaikymo ženklas.
IFBB taip pat tapo pirmąja tarptautine sporto federacija, pakvietusia nepriklausomos Lietuvos sportininkus į oficialią tarptautinių varžybų areną. Jau 1991 m. rudenį Lietuvos kultūrizmo rinktinė dalyvavo pasaulio vyrų kultūrizmo čempionate Katovicuose, Lenkijoje.
Praėjus 35 metams, 1991 m. kovo 30-osios susitikimas primena, kaip glaudžiai tuo metu buvo susiję Lietuvos valstybingumo atkūrimas, sporto diplomatija ir atskirų sporto šakų siekis sugrįžti į pasaulio sporto šeimą.

Baltijos šalių sporto bičiulystė
A. Poviliūno 75-mečio renginyje Kaune dalyvavo ir jo ilgamečiai bičiuliai bei bendražygiai iš Latvijos ir Estijos, kartu kūrę bei stiprinę Baltijos šalių olimpinį judėjimą.
Savo kalboje jubiliatas šiuos žmones prisiminė ypač šiltai. A. Poviliūnas pasakojo apie laikus, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos sporto vadovai tarėsi dėl nacionalinių olimpinių komitetų atkūrimo, dalijosi patirtimi ir kartu ieškojo kelio į tarptautinę olimpinę bendruomenę.
Jis prisiminė ir keliones į Latviją, konsultacijas su kolegomis bei anuomet paprastomis sąlygomis vykusius susitikimus. Šie prisiminimai šiandien liudija ne tik oficialią sporto istoriją, bet ir asmeninius ryšius, kuriais buvo grindžiamas Baltijos valstybių sportinis bendradarbiavimas.

„Kaunas yra mano širdyje“
Jubiliejiniame renginyje A. Poviliūnas daug kalbėjo ne apie savo pareigas ar apdovanojimus, bet apie žmones, lydėjusius jį visą gyvenimą – šeimą, jaunystės draugus, kolegas, sportininkus ir buvusius studentus.
„Kaunas yra mano širdyje“, – sakė gimtajame mieste jubiliejų minėjęs A. Poviliūnas.
Jis prisiminė savo pedagoginę veiklą ir buvusius studentus, tapusius žinomais Lietuvos sporto žmonėmis. A. Poviliūnas 1973 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą, vėliau jame dėstė, o 1979–1981 m. treniravo Kauno „Žalgirio“ vyrų krepšinio komandos dublerius. Ilgainiui jo veikla vis labiau krypo į sporto organizavimą ir sporto diplomatiją.
Simboliška, kad A. Poviliūno 75-metis paminėtas būtent Lietuvos sporto muziejuje. Muziejus Kauno senamiestyje veikia nuo 1991 m., todėl 2026-ieji žymi ir jo 35-metį. Simboliška, kad šie metai sujungia net tris svarbias sukaktis – Artūro Poviliūno 75-metį, Lietuvos sporto muziejaus 35-metį ir 35 metus nuo istorinio Beno Weiderio vizito Lietuvoje. Muziejaus rinkiniuose saugomi A. Poviliūno perduoti Lietuvos olimpinio judėjimo istorijos eksponatai.
Šiandien A. Poviliūno gyvenimo kelias apima kelis itin svarbius Lietuvos sporto istorijos dešimtmečius – nuo trenerio ir dėstytojo darbo iki Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo, kovos dėl tarptautinio pripažinimo ir daugiau kaip du dešimtmečius trukusio vadovavimo Lietuvos olimpiniam judėjimui.
Kultūrizmo bendruomenei svarbu prisiminti ir jo vaidmenį 1991 m. priimant IFBB prezidentą Beną Weiderį. Praėjus 35 metams nuo šio istorinio susitikimo, jo reikšmė matoma dar aiškiau – tai buvo vienas iš ženklų, kad nepriklausomos Lietuvos sportas grįžta į pasaulį.
Kultūrizmo akademija sveikina dr. Artūrą Poviliūną garbingo 75-mečio proga ir linki stiprios sveikatos, energijos bei dar daug prasmingų metų Lietuvos sporto bendruomenėje.




1991 m. kovo 30 d. Vilnius. Iš kairės: Romanas Kalinauskas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis, IFBB prezidentas Benas Weideris, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Kazimieras Motieka ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas. Gedimino Talučio nuotrauka


Kultūrizmo akademijos prezidentas Remigijus Bimba ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės prezidentas dr. Artūras Poviliūnas 75-mečiui skirtos parodos atidaryme Lietuvos sporto muziejuje, Kaune, 2026 m. rugpjūčio 14 d. Kultūrizmo akademijos nuotrauka


Iš kairės: Estijos olimpinio komiteto garbės prezidentas Tiit Nuudi,  Lietuvos olimpinio komiteto garbės prezidentas Artūras Poviliūnas, Latvijos olimpinio komiteto garbės prezidentai Vilnis Baltinš ir Aldons Vrublevskis. Kaune, 2026 m. rugpjūčio 14 d. Kultūrizmo akademijos nuotrauka